„Kad jûs vienas kità mylëtumëte, kaip að jus mylëjau“ (Jn 13, 34)


Brangûs jaunuoliai,

XXII Pasaulinës jaunimo dienos, ðvæsimos vyskupijose artimiausià Verbø sekmadiená, proga norëèiau pasiûlyti jums apmàstyti ðiuos Jëzaus þodþius: „Kad jûs vienas kità mylëtumëte, kaip að jus mylëjau“ (Jn 13, 34).

Ar ámanoma mylëti?

Kiekvienas þmogus jauèia troðkimà mylëti ir bûti mylimas. Taèiau kaip sunku mylëti, kiek daug klaidø bei nesëkmiø pasitaiko mylint! Kai kas net ima abejoti, ar meilë apskritai galima. Taèiau net jei emociniai trûkumai ar jausminiai nusivylimai leidþia kilti minèiai, jog meilë yra utopija, nepasiekiama svajonë, – ar reikia dël to pulti á neviltá? Ne! Meilë yra galima, ir ðia savo þinia siekiu prisidëti prie kiekvieno ið jûsø, kurie esate þmonijos ateitis ir viltis, tikëjimo tikra, iðtikima ir stipria meile – meile, kuri teikia ramybæ ir dþiaugsmà, meile, kuri leidþia jaustis laisvam vienas kità gerbiant, – atgaivinimo. Tad kartu eikime meilës „atradimo“ link apmàstydami tris momentus.

Dievas – meilës ðaltinis

Pirmasis momentas susijæs su tikrosios meilës ðaltiniu, kuris yra vienas – Dievas. Šventasis Jonas tai puikiai atskleidþia pareikðdamas, kad „Dievas yra meilë“ (1 Jn 4, 8. 16). Jis nori pasakyti, ne kad Dievas mus myli, bet kad meilë yra pati Dievo bûtis. Èia mums ðviesiausiai apreiðkiamas meilës ðaltinis, kuris yra Trejybës slëpinys: trivieniame Dieve tarp Tëvo ir Sûnaus asmenø vyksta amþini meilës mainai, o ta meilë yra ne energija ar jausmas, bet asmuo – Šventoji Dvasia.

Kristaus kryþius pilnatviðkai apreiðkia Dievo meilæ

Kaip Dievas–Meilë mums apsireiðkia? Tai antrasis mûsø kelionës momentas. Dieviðkosios meilës aiðkiø pëdsakø galima aptikti jau kûrinijoje, taèiau pilnatviðkai giliausias Dievo slëpinys buvo apreikðtas su Ásikûnijimu, paèiam Dievui tapus þmogumi. Visà meilës esmæ paþinome Kristuje, tikrame Dieve ir tikrame þmoguje. Ið tiesø „tikroji Naujojo Testamento naujybë – taip raðiau enciklikoje Deus caritas est – yra ne naujos mintys, bet paties Kristaus, suteikianèio mintims kraujà ir kûnà – negirdëtà realumà, pavidalas“ (12). Dieviðkoji meilë visiðkai ir tobulai apreiðkiama ant kryþiaus, kur, pasak Pauliaus, „Dievas mums parodë savo meilæ tuo, kad Kristus numirë uþ mus, kai tebebuvome nusidëjëliai“ (Rom 5, 8). Tad kiekvienas ið mûsø gali tikrai pasakyti: „Kristus mane pamilo ir atidavë save uþ mane kaip atnaðà“ (plg. Ef 5, 2). Atpirkta jo krauju, në viena þmogiðkoji gyvybë nëra nenaudinga ar menkavertë, nes visi esame asmeniðkai jo mylimi karðta ir iðtikima meile, beribe meile. Kryþius – kvailystë pasauliui, papiktinimas daugeliui tikinèiøjø – yra „Dievo iðmintis“ visiems tiems, kurie leidþiasi palytimi savosios bûties gelmëje, nes „Dievo kvailybë iðmintingesnë uþ þmones, ir Dievo silpnybë galingesnë uþ þmones“ (1 Kor 1, 24–25). Maþa to, Nukryþiuotasis, po Prisikëlimo amþiams neðiojantis savo kanèios þymes, á dienos ðviesà iðvelka smurtu, kerðtu ir atmetimu besidangstanèias „klastotes“ bei melus Dievo atþvilgiu. Kristus yra Dievo avinëlis, prisiimantis pasaulio nuodëmæ ir iðvarantis neapykantà ið þmogaus ðirdies. Jo tikroji „revoliucija“ yra meilë.

Mylëti artimà kaip Kristus mus myli

Taip pasiekëme treèiàjá mûsø apmàstymø momentà. Kristus ant kryþiaus suðunka: „Trokðtu!“ (Jn 19, 28): taip jis apreiðkia karðtà troðkimà mylëti ir bûti mylimas kiekvieno ið mûsø. Tiktai tada, kai imame suvokti ðio slëpinio gilumà bei intensyvumà, mums tampa aiðki neatidëliotina bûtinybë mylëti já taip, „kaip“ jis mus mylëjo. Tai taip pat reiðkia pastangas, palaikomam jo meilës, prireikus atiduoti savo gyvybæ uþ brolius. Jau Senajame Testamente Dievas yra pasakæs: „Mylësi savo artimà kaip save patá“ (Kun 19, 18). Taèiau Kristaus naujybë yra tai, kad „mylëti kaip jis“ reiðkia mylëti visus nedarant skirtumo, áskaitant prieðus, „iki galo“ (Jn 13, 1).

Kristaus meilës liudytojai

Dabar norëèiau stabtelëti ties trimis kasdienio gyvenimo sritimis, kur jûs, brangûs jaunuoliai, ypaè esate paðaukti rodyti Dievo meilæ. Pirma sritis – Baþnyèia, mûsø dvasinë ðeima, kurià sudaro visi Kristaus mokiniai. Prisimindami jo þodþius: „Ið to visi paþins, kad esate mano mokiniai, jei mylësite vieni kitus“ (Jn 13, 35), savo entuziazmu bei meile gaivinkite parapijø, bendruomeniø, baþnytiniø sàjûdþiø ir jaunimo grupiø, kurioms priklausote, veiklà. Iðtikimai laikydamiesi prisiimtø ásipareigojimø, rûpinkitës kito gerove. Nesvyruodami, su dþiaugsmu atsisakykite kai kuriø savo pramogø, giedra dvasia prisiimkite bûtinas aukas, liudykite savo iðtikimà meilæ Kristui, skelbdami Evangelijà tarp savo bendraamþiø.

Rengtis ateièiai

Antra sritis, kurioje esate paðaukti iðreikðti savo meilæ ir ja augti, yra jûsø rengimasis ateièiai, kuri jûsø laukia. Susiþadëjusiems Dievas yra parengæs meilës kupinà planà kaip sutuoktiniams ir ðeimai, todël esmingai svarbu ðá planà atrasti padedant Baþnyèiai, nepasiduodant paplitusiam prietarui, esà krikðèionybë savo ásakymais bei draudimais kliudanti dþiaugtis meile ir ypaè trukdanti pilnatviðkai patirti laimæ, kurios vyras ir moteris ieðko abipusëje meilëje. Vyro ir moters meilë yra þmogiðkosios ðeimos iðtaka, o pora, kurià sudaro vyras ir moteris, pagrásta pirmapradþiu Dievo planu (plg. Pr 2, 18–25). Mokytis mylëti vienas kità kaip porai yra nuostabus kelias einant kartu, vis dëlto reikalaujantis reiklaus parengiamojo laikotarpio. Suþadëtuviø laikotarpis yra labai svarbus poros statydinimui, tai laukimo bei rengimosi metas, pragyventinas skaisèiai veiksmu ir þodþiu. Tai brandina mûsø meilæ, rûpestá ir dëmesá kitam, padeda mokytis savitvardos bei ugdytis pagarbà kitam. Visa tai yra tikros meilës, pirmuèiausiai ieðkanèios ne savæs patenkinimo ar geros savijautos, poþymiai. Bendra malda praðykite Vieðpaties, kad jis saugotø bei didintø jûsø meilæ bei apvalytø jà nuo bet kokio egoizmo. Nesvyruodami didþiadvasiðkai atsiliepkite á Vieðpaties kvietimà, nes krikðèioniðkoji santuoka Baþnyèioje yra tikras paðaukimas. Kartu, mielos merginos ir mieli vaikinai, bûkite pasirengæ iðtarti „taip“, kai jis kvieèia sekti juo þengiant kunigystës ar paðvæstojo gyvenimo keliu. Jûsø pavyzdys padràsins daug kitø jûsø tikrosios laimës ieðkanèiø bendraamþiø.

Kasdien augti meile

Treèia ið meilës iðplaukianèiø ásipareigojimø sritis yra kasdienis daugialypius santykius apimantis gyvenimas. Galvoje pirmiausia turiu ðeimà, mokyklà, darbà ir laisvalaiká. Brangûs jaunuoliai, puoselëkite savo talentus ne tik norëdami iðsikovoti visuomeninæ padëtá, bet kad padëtumëte kitiems „augti“. Plëtokite savo gebëjimus ne tik tam, kad taptumëte „pajëgesni konkuruoti“ ir „produktyvesni“, bet kad bûtumëte „gailestingosios meilës liudytojai“. Su profesiniu pasirengimu vienykite pastangas ágyti religiniø þiniø, naudingø jûsø misijai atsakingai vykdyti. Ypaè kvieèiu gilintis á Baþnyèios socialiná mokymà, kad jos principai ákvëptø bei apðviestø jûsø veiklà pasaulyje. Šventoji Dvasia tepamoko jus iðradingai taikyti gailestingàjà meilæ, iðtvermingai vykdyti priimtas uþduotis ir imtis dràsiø iniciatyvø, kad galëtumëte prisidëti prie „meilës civilizacijos“ statydinimo. Meilës horizontas tikrai beribis – tai visas pasaulis!

„Iðdrásti mylëti“ sekant ðventøjø pavyzdþiu

Brangûs jaunuoliai, norëèiau pakviesti jus „iðdrásti mylëti“, netrokðti savo gyvenime nieko, iðskyrus stiprià ir graþià meilæ, gebanèià visà egzistencijà paversti dþiugiu savæs atidavimo Dievo ir broliams ágyvendinimu, sekant Tuo, kuris savo meile visiems laikams nugalëjo neapykantà ir mirtá (plg. Apr 5, 13). Meilë yra vienintelë jëga, ástengianti perkeisti þmogaus ir visos þmonijos ðirdá, padarydama, kad santykiai tarp vyrø ir moterø, tarp turtingøjø ir vargðø, tarp kultûrø ir civilizacijø neðtø naudà. Tà liudija ðventøjø, kurie, bûdami tikri Dievo draugai, yra ðios pirmapradës meilës kanalai bei atspindþiai, gyvenimas. Pasistenkite geriau juos paþinti, patikëkite save jø uþtarimui ir pamëginkite gyventi kaip jie. Apsiribosiu paminëdamas Motinà Teresæ, kuri, skubëdama atsiliepti á giliai jà sujaudinusá Kristaus ðûksná: „Trokðtu!“, ëmë rinkti mirðtanèiuosius Kalkutos gatvëse. Nuo tada jos vienintelis gyvenimo troðkimas buvo numalðinti Jëzaus jauèiamà meilës troðkulá – ne þodþiu, bet konkreèiais veiksmais, jo subjaurotà, meilës iðtroðkusá veidà atpaþástant didþiausiø vargðø ið vargðø veiduose. Palaimintoji Teresë praktika ágyvendino Vieðpaties mokymà: „Kiek kartø tai padarëte vienam ið ðitø maþiausiøjø mano broliø, man padarëte“ (Mt 25, 40). Ir ðios dieviðkosios meilës nuolankios liudytojos þinia pasklido po visà pasaulá.

Meilës paslaptis

Kiekvienam ið mûsø, brangûs bièiuliai, duota pasiekti toká patá meilës laipsná – taèiau tiktai atsiremiant á bûtinà dieviðkosios malonës pagalbà. Tik Vieðpaties pagalba neleidþia mums nupulti á neviltá atliktinø uþduoèiø milþiniðko didumo akivaizdoje ir ákvepia dràsos ágyvendinti tai, kas þmogui atrodo neásivaizduojama. Ryðys su Vieðpaèiu maldoje paþenklintas nuolankumo, atmenant, jog esame „nenaudingi tarnai“ (Lk 17, 10). Didþioji meilës mokykla pirmiausia yra Eucharistija. Reguliariai ir pamaldþiai dalyvaudami ðventosiose Miðiose, ilgiau pasilikdami eucharistinio Jëzaus draugijoje adoracijos metu, galime lengviau suvokti kiekvienà paþinimà pranokstanèios jo meilës ilgá ir plotá, aukðtá ir gylá (plg. Ef 3, 17–18). Dalijimasis Eucharistijos duona su baþnytinës bendruomenës broliais akina „skubiai“, kaip tai padarë Mergelë Elzbietos atþvilgiu, paversti Kristaus meilæ dosniu tarnavimu broliams.

Pakeliui á Sidnëjø

Iðkalbingas ðiuo atþvilgiu yra apaðtalo Jono paraginimas: „Vaikeliai, nemylëkite þodþiu ar lieþuviu, bet darbu ir tiesa. Tuo mes paþinsime, jog esame ið tiesos“ (1 Jn 3, 18–19). Brangûs jaunuoliai, kupinas tokios dvasios, kvieèiu jus artimiausià Pasaulinæ jaunimo dienà ðvæsti su savo vyskupais savo vyskupijose. Tai bus svarbus etapas pakeliui á Sidnëjaus susitikimà, kurio tema „Kai ant jûsø nuþengs Šventoji Dvasia, jûs gausite jos galybës ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8). Marija, Kristaus ir Baþnyèios Motina, tepadeda jums visur skleisti pasaulá pakeitusá ðûksná: „Dievas yra meilë!“ Lydþiu jus savo malda ir ið ðirdies laiminu.

Vatikanas, 2007 m. sausio 27 d.

BENEDICTUS PP. XVI

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt